Vaizdine medziaga

Siek tiek vaizdines medziagos is mano gyvenimo :)

Cia mano butukas mazasis. Dabar jame glaudziames dviese su Annie, nes ji katik atskrido i Prancuzija ir dar neturi savo busto. Tai vaizdelis gana tragiskas :) bet man vienai cia tikrai uztektinai vietos :)

Stai mano "antras aukstas"



"pirmas aukstas"



Kopecios i "antra auksta" + dusas



Mano lova






Vaizdas pro mano stoglangi - Rennes senamiescio stogai:



Annie issidrebusi ant savo pripuciamo ciuzinio, kuris nelabai telpa mano bute :))




Cia as dirbu, restoranas "Meile bulvems"



Restorano viduje, mano kolegos. Sis vaikinas, deja jau isejo, nes isvaziuoja i Paryziu gyventi. Labai gaila, nes buvo pats fainiausias zmogelis musu komandoje, bet ku padarysi..:) O mergina irgi maladec, tik kad ji is tu, kurios merginas kitas myli..:)






Mano universitetas

Musu klase:


Universiteto kiemelyje su grupiokemis - prancuze ir senegaliete.



Musu grupe.





Siaip kiek miesto gatveliu vaizdu:







Tai tiek :)

Linkejimai!

vaaaaziuojam!

Labas!

Baigesi katino dienos mano kieme.. Paskaiciuokim, broliai kurmiai :)

Savaiteje yra 168 h. Skaiciuokime, kad per nakti miegui skiriama apie 8h su susiruosimais eiti miegoti ir susiruosimais iseiti is namu ryte, t.y. ~56h per savaite.
"Gyventi" lieka 112h. Per savaite turiu 30h paskaitu + 8h pietavimas su grupiokais. Lieka 74h.
Dar 30h per savaite as dirbu. Lieka 44h visiems kitiems reikalams. 44h daliname is 7, ir gauname, kad asmeniniam gyvenimui per para man telieka 6,2 valandos :) is ju tenka dar po kokias 2-3 h paskirti pasimokymui ir "pamoku ruosimui".

Taigi, mielieji, isvada tokia, kad Katino Dienos Pasibaige. Prasidejo suniskos dieneles..:)

Kol kas upas neblogas, nes universitete grupiokai visai faini, dar tik pradedam pazindintintis, bet atrodo visai geranoriski, taigi tikiuosi, kad pades sunkiomis minutemis :)

Dirbu as tokiame restorane, kuris vadinasi "Meile bulvems" :) Ten esu padaveja, taigi darbas nereikalauja ypatingu ziniu, taciau, pradzia niekur nebuna paprasta - reik visko ismokt. Plius fiziskai nelengva, nes lekstutes ten tokios po 3kg :) tai reik i ranka po viena pajaaaaamt... ir taip kokias 6 h su jom vaiksciot. Sportuoju vienzo :) Bet kolegos cia labai faini, draugiski, taigi ten visai smagu darbuotis man.

Dabar nusnusiu truputi ir keliausiu darbuotis :)

Iki greito!!!

p.s.: as vis dar neturiu jokiu ziniu is jusu...

BACK!

Stai as ir vel cia - Prancuzijoje!
Si karta viskas ne taip paprasta, ne taip aisku ir ramu. Si karta viskas daug baisiau, vaziuoju i sokia tokia nezinia, siek tiek, kaip laimes ieskotoja.

Daug zmoniu manes klause, kodel as vaziuoju, kodel man negerai Lietuvoj, jutau nemazai nepikto, bet nemalonaus spaudimelio. Ir visiskai suprantu tuos, kurie uzdave man siuos klausimus - iki man paciai isvaziuojant ir as taip jausdavausi, kai draugai isvykdavo i uzsieni. Ir, nemeluosiu, net jauciuosi kiek kalta, bet... Vis ieskau atsakymo, paaiskinimo i klausima Kodel?

Gal todel, kad KADA JEI NE DABAR? Tiesiog noriu issukiu, noriu islisti is komforto zonos, noriu keliauti, judeti.. Dar matyt blaskausi apskritai gyvenime. Nesu visiskai tikra, ko is jo noriu. Bet zinau, jog likusi Lietuvoje viso to negauciau. Jau pagyvenau truputi rimta dirbancio zmogaus gyvenima - ir jis nebuvo blogas, bet man dar per ramus. Zinau save - sioje komforto zonoje as aptingstu, tampu labai rimta ir nuslopinu savo jaunatviskai paselusia puse, tiesiog tampu "rimta teta karjeriste". Nezinau, ar pradejus dirbi Prancuzijoje man taip nenutiks. Bet jei ir nutiks, tada turesiu daugiau finansiniu galimybiu pakrutinti save, daugiau pakeliauti..
Na, gana cia teisintis :) Jei manes nesuprantat ir smerkiat, nieko pakeist negaliu. Bet zinau, kad esat mano draugai ir norit, kad buciau laiminga. Taigi as to kaip tik dabar ir ieskau..:)

Ir aciu visiems, kas mane supranta ir palaiko!

Ypac aciu mano teveliams! Labai jus myliu ir stengsiuosi is visu jegu jusu nenuvilti :)

Taigi, mano kelione prasidejo Paryziuje, kur nuejau i pokalbi del darbo su viena imone tokia. Jie man pasake, jog gali buti, kad man bus vieta ju imoneje, bet tik nuo spalio 1 d. Ir tai 50x50... taigi as pagalvojau, pasitariau su tevais, su Aukse, dar su keliais draugais Prancuzijoje, ir nutariau vaziuoti i Rennes, susikurti ten sioki toki gyvenima ir pradet mokslus. O su sita imone turesiu dar viena susitikima rugsejo gale, kalbesimes, kokios ju ir mano galimybes.

taigi, kaip tariau, taip ir padariau :) Atsidusau, paziurejau ilgesingai i Senos krantine, i visas Paryziaus grozybes ir, tarusi IKI GREITO, atvaziavau i Rennes. Gera buvo cia parvaziuoti - nemeluosiu. Mielas be galo man sitas miestelis, savas toks.. Rennes apsistojau vieno draugo bute, jis paliko man raktus, nes buvo isvykes atostogu. Ten pabuvau pora savaiciu, po to, kai jis grizo, issikeliau i kito atostogaujancio draugo buta. Zodziu, visi cia draugai man labai padejo, esu labai jiems dekinga.
Tuo metu ieskojausi darbelio kokiam nors bare, viesbuty ar babysitting'e, na, tokio studentisko :)

Radau viena tokiame kaip ir prancuziskame McDonald variante, Quick vadinasi. Ten viskas labai normaliai ir gerai, tik beda, kad toli - kadangi as naudojuosi viesuoju transportu, vakarais norint grizti, man tenka 20 min tamsoj eiti iki stoteles, taigi nelabai jauku...
Padirbejus ten savaite, atsirado dar vienas pasiulymas dirbti tokiame restoranelyje miesto centre. Taigi, siandien man paskutine diena Quick'e, nuo rytojaus pradedu dirbti restoranelyje, kaip padaveja. Cia kiek rizikuoju, nes gali buti, kad jei busiu labai leva padaveja, nepaims manes sitas restoranas... bet tikiuosi nebutu labai leva, o buti visai gera :)

Dar budavo padirbedavau pas toki turka bare kaip barmene, nes jo visa komanda atsotogavo, tai jis paskambindavo man, kai budavo dau zmoniu, kad jam padeciau, bet ten "juoDAS" atlyginimas budavo :) Bet visgi su turkais sutariu as neblogai :))) geri jie zmones.

Tai va ir butuka radau dar centre - mazuleli mazuleli, 10 kv. m :) padarysiu nuotrauku veliau, dabr dar jame isikurineju :) Bet esate welcome visada :) aisku, ne po 10, po 2-3 zmones max sutalpinciau manau cia, bet jei ka, turiu draugu, priimtu irgi jus :). Taigi planuokites kelione i Prancuzija!!!!

Rugsejo 6 d pradesiu eiti i mokykla :) kiek neramu, kaip cia kas bus, bet laikom spygas - viskas turetu buti gerai :)

Kaip sakant, nagais dantim - bet gal isikabinsiu :) Va prasau ir mano taip laukti issukiai ir visiskai nekomforto zona.. Pavargstu - nemeluosiu, bet, tikiuosi, kad bus verta! :)


Labai noreciau isgirsti naujienu is jusu.. nedaug laisku tesulaukiu..:)

Pasiilgau, geros krepsinio beprotybes jums! labai noreciau buti kartu ir skanduoti Lietuva lietuva :) bet paskanduosiu cia viena, prie kompo ekrano..:) esu su jumis sirdy :)

buuuuckis!

Jusu Juste

La Fin

Labas!

Na stai, baigesi mano Europos Savanoriu Tarnyba. Grizau jau i Lietuva.

Galiu drasiai teigti, jog tai buvo viena nuostabiausiu patirciu mano gyvenime!

Siuo metu dar jauciuosi labai keistai grizusi, dar visko "nesuvirskino" mano protelis, bet suvokiu, jog be galo daug pamaciau, daug nuostabiu zmoniu sutikau, pati pasikeiciau siek tiek, manau, i gera - patobulinau savo prancuzu kalbos igudzius, ismokau buti labiau tolerantiska, prapleciau savo akirati, poziuri i pasauli.. Ir dar begales smulkiu ir didesniu dalyku, kurie mane labai praturtino, kaip asmenybe..

Ar kartociau dar karta, jei galeciau? Vienareiksmiskai taip! Ir linkiu visiems, kas turi tokia galimybe, nepraleisti jos!

Ka veiksiu toliau, dar nezinau. Visi zmones klausia manes sio klausimo dabar, bet, deja, neturiu i ji dar atsakymo.. Dar labai noreciau pasibastyti po Pasauli, bet kas cia zino, kaip viskas susiklostys. Ne viskas visada buna kaip norisi, bet, juk "reikia tik labai noreti, pasistengti ir tiketi..":)

Aciu visiems, kas seke mano nuotykiu Prancuzijoje! Esu jau Lietuvoje, pradedam susitikimu maratona :) Tikiuosi, kad pavyks susitikti su visais visais :)

Jusu Juste

torn

Labas!

Oj, menesi uztrukau, kol prisedau parasyti dar viena istrauka is savo gyvenimo Prancuzijoje.

Kazkaip i pabaiga darosi vis sunkiau rasyti.. Ir matyt tai normalu, nes tiek daug galvoju apie ateiti, kad sunku aprasineti tai, kas jau ivyko.

Buvo mano teveliai atvyke manes aplankyti. Puikiai praleidome laika - aplankeme Paryziu, Mont St Michel, St Malo, pabuvome mano mieste Rennes. Ir tevams, ir man labai patiko savaite kartu Prancuzijoje - orai buvo pasakiski, daug pamatem, susipazino tevai su mano draugemis cia - na tiesiog puikiai :).

Tevams isvykus kaip ir gyvenu kasdieni gyvenime cia, tik kad vis daugiau ir daugiau nerimo, liudesiuko, dziaugsmo ir dar visokiu visokiu emociju misinio randasi manyje. Nepatinka man tokia savijauta, bet ka padarysi, reikia likti stipriai ir pozityviai. Ir tiketis, kad viskas susiklostys kaip imanoma geriau.


Darbe, ne darbe, visur visi ir tekalba, kad oj kaip jau greitai isvaziuosi, kaip gaila, kaip liudna.. Ir tai nepadeda labai smarkiai man islikti stipriai ir neliudet :) Padeda uz tai kai pakalbu su zmonemis Lietuvoje, kurie manes laukia, tada lengviau ant dusios pasidaro, nes zinau, kad susitiksiu jus! :) Liekam POZITYVUS, zmones, ane? Ypac kai pavasaris jau uz lango ir nusimato grazi vasarele :)

O griztu as geguzes 13, penktadieni, apie vidurnakti. Tai ruoskites :) Del lietuvisko numerio dar nieko nezinau, nes mano senasis, man atrodo, uzblokuotas jau. Tai kai grisiu, pranesiu.

O visiems tiems, kurie nebus Lietuvoj, tai siulau grizti irgi vasarai! :) Bus smagu.

Buckis ir iki labai jau greito :)


Juste

pavasaris

Labas!

Kaip sekasi?

Mano fronte daug nerimo ir nezinios. Vis ta projekto pabaiga arteja nenumaldomai... Ka daryt, kur, kodel ir kaip :)

Bet, apie tai kaip sekasi siuo metu.

Viskas gerai :)
Ana savaitgali sventem kovo 11 - Lietuvos nepriklausomybe - as ir 6 brites :)

Labai miela buvo, kaip entuziastingai jos kele tostus uz sali, apie kuria nieko nezino, kaip megino isvardyti visus savo megstamiausius dalykus is Lietuvos. Zinoma, as buvau pats megstamiausias Lietuvos objektas ;)

Praeita savaitele nebuvo daug zmoniu darbe, tai daznai buvau viena ofise, tai fainai, buvo ka veikt. Ir siaip jaunimelis laisviau su manim bendrauja, kai nera atsakingu darbuotoju. Tai nemazai su visais pabendravau, suorganizavau stalo zaidimu vakara, pokeri losem, kita vakara dar krepsini pasidarem. Tai visai smagiai taip savaitele praejo.

Savaitgali keliavau i Prancuzijos siaure, i miesteli Yvetot, kuriame gyvena 4 kiti savanoriai. Miestelis visiskai mazas ir niekuo neypatingas, bet realiai ne del turistavimo ten vaziavau, o del draugu :).

Smagiai jie ten visi 4 vienam name gyvena. Visai uzpavydejau tokio bardakelio, nuolatinio surmulio. Aisku, vienai gyventi irgi daug pliusu yra, bet visai uzsinorejau kambarioku :).

Tai va, penktadieni turejom vakariene pas vienos merginos (lietuves) kolega. Sestadieni buvau nuejus paziureti, kaip draugas is Estijos cirke treniruojasi. Vakare keliavom i dideli vakareli ten salia miestelio. Sekmadieni visa diena buvo tokia tingi, nes visgi is po vakarelio buvom..:) Vakare atejo ju draugai ir ruosem kartu vakariene vel. Isvaziavau pirmadieni, nedirbau.

Siaip oras puikus, jau pavasaris, viskas zydi, saule sviecia.. Tfu tfu tfu aisku, nes cia musu regione gali ramiai sau ir prapliupti lietus ir negaleciau stebetis, nes cia normalu, kad lija :)






Pasiilgau, zmones jusu:) Jau nebe uz kalnu ir juru mariu ir susitiksim :)

Juste

Prancuzijos pietus

Laba diena!

Su pavasariu! Juk sakiau, kad jis ateis ;)

Prancuzijoje oficialiai pavasaris prasideda tik kovo 21 diena, nors realiai jau dabar pavasaris - zydi medziai, saulute sviecia, nesalta. Visiskai atvirksciai nei Lietuvoje, ane?:)

Dar didesni pavasario ispudi pavyko pajusti praeita savaite, nes buvau isvykusi i Prancuzijos pietus. Pirma savaites dali buvau seminare, susijusiame su mano savanoryste - daug kalbejome apie tai, ka nuveikeme, ka veiksime po to ir t.t. Buvome mazame miestelyje pavadinimu Sommieres. Labai nedidukas, bet mielas. Labai karsta nebuvo, bet visa laika sauleta - tai smagu:).

Sis seminaras buvo ramesnis nei pradzioje projekto buves pirmasis seminaras. Matyt zmones ne tokie buvo, be to siaip jau visi ne tokie entuziastingi matyt kaip pradzioje. Bet as puikiai praleidau laika, nes buvo ten keli zmones is pirmojo mano seminaro, tai su jais pagrinde ir bendravome.

Paskutini ryta ispanas Felipe ir itale dainuoja "Du gaidelius"




Veliau, ketvirtadieni, pasibaigus seminarui as ir mano draugas estas Sander isvykome turistauti - per couchsurfing'a susiradome nakvynes: 2 naktis likome Montpellier ir viena nakti Nimes.

Nuostabus dalykas tas couchsurfingas! Sutikome labai saunius zmones - svetingus, dosnius, idomius, linksmus.

Montpellier labai labai patiko - nuostabus miestas, gyvas, grazus!

Ketvirtadieni vakare isejome i miesta, ten uzklydome i toki bariuka. Juodaodis barmenas sako mums: "Is kur esate?" sakom is Estijos ir Lietuvos. Sako ooooo!!! va mano kolege is Rusijos! Vaisiname jus gerimais! :) tai smagiai buvo ten pasibuti.

Kita diena vienai dienai buvome nuleke prie juros, nes tai buvo 20minuciu trukmes kelione autobusu, taigi negalejome praleisti tokios progos :) Ramus miestelis Palavas and Vidurzemio juros pakrantes - aisku, vasara jis nebuna ramus :) bet labai fainai, pabraidziojom, vanduo dar saltas, bet nieko, buna ir blogiau :)

Vakare su couchsurfingieciais isejome pasiuliavoti i miesta, susipazinome su ju draugais. Kita diena dar pasibastem po Montpellier siek tiek.

Pasibaste, isvykome i Nimes - mazesnis ir kiek ramesnis miestelis, bet grazus, primenantis Italija - su arena ir kitais romeniskais atributais.

Ten apsistojome pas toki biciuka, kuris suorganizavo mums vakariene su tradiciniu prancuzisku patiekalu Raclette. Jis ir jo draugai kiek primine lietiskuosius marozus is isvaizdos ir apskritai is kai kurio elgesio, bet siaip is principo jie tokie inteligentiski marozai :))) patikome mes jiems, taigi viskas ok :) Siaip su Sander prisizvengem, kad musu salyse matyt nebutume taip praleide laiko su tokio tipo zmonem ;))))

Kita diena atsibudome, isejome i balkona, temperatura apie plius 20! oj taip gera buvo, nenorejome isvaziuoti is ten, bet teko.. Ilgai svarsteme, kokio velnio zmones gyena siaureje, kai gali gyventi pietuose..?:)

Taip ir baigesi mano nuostabi savaite Prancuzijos pietuose, dabar sunku grizti i salygine realybe, kurios irgi nebedaug jau liko... Jauciuosi kiek vozta mietu siuo metu, bet meginu grizti i vezias ir ruostis moraliskai projekto pabaigai.

Na, bet stengsiuosi dar pasimegauti likusiu laiku, kuris toks pavasariskas ir zavus :)

Linkiu visiems silto ir nuostabaus pavasario! Ir lauksiu labai naujienu!

Pasiilgau!

Juste